Kiekvieną dieną į mūsų racioną patenka apie 70 procentų dehidratuotų produktų. Tai makaronai, ryžiai, duona, džiovinti vaisiai, šaldytos daržovės ir mėsa. Retai susimąstome, kokiomis sąlygomis šie produktai dehidratuoti, kiek juose likę naudingų medžiagų ir kiek kartų jie perpakuoti.

Jau kuris laikas specialistai laiko liofilizaciją naudingiausiu dehidratacijos būdu, kurio metu minimaliai prarandami  arba iš viso neprarandami vitaminai. Tačiau anksčiau liofilizatorius  vertino gana skeptiškai dėl aukštos įrangos ir atitinkamos produkcijos kainos.

Daugiausia liofilizatoriai naudoti pramonėje ir laboratorijose.  Tačiau tie patys specialistai prognozavo, kad liofilizatoriai neabejotinai pigs, bus efektyvesni ir taps ne tik pramonine įranga, bet ir buitiniais prietaisais. Jie neapsiriko: jau keleri metai kaip JAV rinkoje atsirado liofilizatorių, kurių kaina ir pagamintos produkcijos kaina apie 5- 7 kartus mažesnė nei senesnės kartos liofilizatorių.

Liofilizacija – tai skysčių praradimas sublimacijos metu, kai džiovinamuose produktuose esantis skystis dideliame šaltyje sukietėja ir pasišalina dujų pavidalu. Dažnai vartotojai klausia, ar šaldytas produktas nepraranda vitaminų?

Specialistai argumentuoja, kad vitaminai prarandami ne šaldymo ir sandėliavimo metu, bet atitirpinimo metu. Labai svarbu, kaip produktas buvo sušaldytas. Jei šaldoma aukštesnėje nei -20 C laipsnių temperatūroje (buitiniuose šaldikliuose  yra apie – 18C laipsnių), dažniausiai susidaro didesni ledo kristalai, kurie pažeidžia šaldomo produkto struktūrą ir vėliau atšildant su ištekėjusiu skysčiu prarandama daug vitaminų bei kitų naudingų medžiagų. 

Senesnės kartos liofilizatorių žaliava dažniausiai būdavo sušaldyti produktai, jie būdavo talpinami į erdvę be oro (vakuumą). Vėliau dideliame šaltyje (apie -80 C laipsnių) suledėjęs skystis pasišalina dujų pavidalu.

Naujiesiems liofilizatoriams jau nereikia žaliavos šaldyti, galima į įrangą talpinti šviežią produkciją. Naujieji UAB „T Optimus“ liofilizatoriai turi ir pašildymo funkciją, vandens garinimas vyksta aukštesnėje temperatūroje, tačiau dėl vakuumo ji išlieka neigiama.

Džiovinant produktus liofilizatoriuje jie išlaiko savo matmenis. Taip galima gauti kibirą džiovintų aviečių, kurios sveria tik kilogramą. Po išdžiovinimo produktai saugomi taip pat, kaip ir visi džiovinti produktai  – svarbiausia, kad jų nepasiektų drėgmė. Liofilizuotų džiovintų produktų skoninės savybės daug geresnės nei džiovintų kitais būdais. Lyginant su šviežiais produktais, liofilizuoti įgauna daugiau koncentracijos ir stiprumo.